Įsibėgėjus pavasariui, įsibėgėja ir eismas, tačiau tuo pat metu padaugėja ir eismo įvykių, o tada pasipila ir klaidos pildant eismo įvykių deklaracijas. Kai kurios jų dėl streso, kitos dėl nežinojimo, o trečios – galbūt ir piktybinės. Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pasakoja LRT RADIJO laida „Ryto garsai“.
Draudimo įmonės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pildant eismo įvykio deklaracijas vairuotojai pamiršta, kad ypač svarbu taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą.
„Svarbiausia yra nubraižyti automobilius ir šalia esančią aplinką: kelio ženklus, kelio juostas ir kitus svarbius dalykus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kas tikrasis eismo įvykio kaltininkas. Kartais žmonės tiesiog nupiešia du kvadračiukus ir tada sunku suprasti, kuris yra kuris ir kokioje aplinkoje judėjo automobilis“, – pastebi A. Žiukelis.
Pašnekovas sako, kad kartais kai kurios eismo įvykio deklaracijos primena meno kūrinius – labai detaliai nupiešiami medžiai, aplinka, net namų langai suskaičiuojami ir nupiešiama būtent tiek, kiek yra, tačiau geriau to vengti ir susikoncentruoti į tikrai svarbius dalykus, pavyzdžiui, nurodyti aplinkybes.
„Jei nė viena iš jų nėra pažymėta, galima laikyti, kad ir eismo įvykio nėra. Negalėčiau išskirti, kokios aplinkybės yra svarbiausios, bet jos turi būti nurodytos tokios, kokiomis ir įvyko eismo įvykis.
Problema būna ta, kad kartais jos visai nėra pažymimos, o kartais nurodomos neteisingai. Pavyzdžiui, kad eismo įvykis nutiko automobiliui stovint, todėl kartais sunku suprasti, kokios jos buvo iš tikrųjų.
Vairuotojai turėtų pasiskaityti, kokios aplinkybės gali būti, ir įsivertinti, ką žymėtų vienu ar kitu atveju“, – pataria A. Žiukelis.
Dar viena dažnai padaroma klaida užpildant eismo įvykio deklaraciją – neteisingai sudėlioti parašai.
„Svarbiausia yra tai, kad eismo įvykio kaltininkas ir pasirašytų kaip žalą padaręs vairuotojas. Deklaracijos apačioje yra dvi grafos. Vienoje vairuotojai turi pasižymėti, kad patvirtina aplinkybes, ir čia turi pasirašyti abu eismo įvykio dalyviai.
Kitoje grafoje turi pasirašyti eismo įvykio kaltininkas – tai labai svarbu. Neretai žmonės parašų prideda bet kur arba visai nepasirašo“, – akcentuoja A. Žiukelis.
Tiesa, specialistas atkreipia dėmesį, kad neretai klaidos padaromos dėl patirto streso, todėl kartais reikėtų neskubėti ir geriau įvertinti situaciją.
„Prieš padedant parašus galima pasiskambinti draugams, šeimos nariams arba bendradarbiams, kuriems papasakojus situaciją, jie galėtų patarti, ką daryti, ar esi kaltas ar ne.
Jei nėra kam paskambinti ir su kuo pasitarti, tikrai galima skambinti į policiją. Pareigūnai turi daug patirties ir padeda. Net jei pareigūnai, atvykę į vietą, negali nustatyti kaltininko, jie gali užregistruoti eismo įvykį, kurį tirs kiti pareigūnai“, – pataria A. Žiukelis.
Draudimo įmonės atstovas pastebi, kad pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai buvo bandoma sukčiauti pateikiant suklastotas eismo įvykio deklaracijas.
„Viena iš paskutinių situacijų, kai abu eismo įvykio dalyviai užpildė deklaracijas, vienas kaltininkas, vienas nukentėjęs – viskas gražu. Tačiau kaltininkas, turėdamas visus kito dalyvio duomenis, susirašė kitą versiją ir kreipėsi į mus dėl žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusysis taip pat buvo mūsų įmonės klientas ir jam žala jau buvo atlyginta.
Iš pirmo žvilgsnio pateikta deklaracija buvo užpildyta tvarkingai su visais reikiamais dokumentais. Tačiau paaiškėjo, kad buvo tiesiog sukeistos aplinkybės“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ pasakoja A. Žiukelis.
Specialistas pataria, kad, turint galimybes, visada reikėtų nufotografuoti eismo įvykio padarinius. Nuotraukos gali padėti nustatant tikrąjį įvykio kaltininką.
„Esame turėję ne vieną situaciją, kai būtent nuotraukos iš eismo įvykio padėjo išaiškinti atsakomybę, o kai kuriais atvejais ją net ir pakeisti. Nuotraukos yra padėjusios išaiškinti ir žalos dydį, nes kartais kyla neatitikimų ar klausimų. Todėl nuotraukos iš eismo įvykio vietos, jei tik yra galimybės – būtinos“, – teigia A. Žiukelis.
Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ garso įraše nuo 1 val. 42 min. 19 sek.
Parengė Vytenis Kudarauskas
Lrt.lt
